Daugelyje šalių žuvis buvo, yra ir bus vienas svarbiausių maisto šaltinių. Remdamiesi sveikos mitybos principais į savo mitybos racioną privalome įtraukti ir žuvies patiekalų. Specialistai tvirtina, kad žuvį turėtume valgyti bent kelis kartus per savaitę, o vienos porcijos dydis turėtų siekti maždaug 80 g paruoštos žuvies. Valgydami žuvį ne tik stipriname savo organizmą, bet ir geriname nuotaiką. Atlikti tyrimai patvirtina, kad riebiosios žuvys (pvz., lašiša, skumbrė ir t. t.) gali apsaugoti nuo depresijos.
Valgydami žuvį stipriname imuninę sistemą, todėl tampame atsparesni virusams, kvėpavimo takų ligoms, gerklės ar tonzilių uždegimams. Žuvyje yra daug kalio, seleno, cinko ir geležies. Visi šie elementai gerina imuninės sistemos veiklą ir saugo organizmą nuo ląstelių supiktybėjimo, kelis kartus sumažina krūties vėžio riziką. Žuvis būtina ir širdies darbui. Jūros produktai turi daug omega 3 riebalų rūgščių, kurios padeda apsisaugoti nuo infarkto (atlikti tyrimai patvirtina, kad kasdien suvalgę 50 gramų žuvies infarkto riziką sumažiname perpus). Šių riebalų rūgščių žmogaus organizmas pats pasigaminti nesugeba, tačiau jos būtinos mūsų smegenims, širdžiai ir kraujagyslėms, todėl jei žuvies nemėgstate arba valgote ją labai retai, privalote gerti žuvies taukus.
Žuvis turi daug B grupės vitaminų, kurių svarbiausi yra B6, B5 ir B12. Didžiausias B6 vitaminų kiekis aptinkamas lašišoje, krevetėse ir tune, B5 – kalmaruose, o B12 – skumbrėje ir austrėse. Visi B grupės vitaminai suteikia mums gyvybinės energijos ir jėgų. Jūrų gėrybės labai svarbios ir regėjimui gerinti. Vartodami žuvį bent kelis kartus per savaitę galime išvengti įvairių regėjimo sutrikimų. Žuvyje yra ir visų odai būtinų vitaminų, todėl žuvį mėgstantys žmonės gali pasigirti gražia ir skaisčia oda.
Žuvies patiekalų receptai stebina savo įvairove – žuvimi gali mėgautis net ir išrankiausias gurmanas. Žuvies patiekaluose gausu gyvūninės kilmės baltymų, kurie yra labai lengvai virškinami, todėl neapkrauna mūsų skrandžio. Pastaruoju metu lietuviai vis dažniau mėgaujasi jūros gėrybėmis, pvz., krevetėmis, krabais, moliuskais, midijomis, vėžiais ir t. t. Šiuos produktus ypatingai vertina svorį metantys žmonės – jūrų gėrybių patiekalai yra sotūs, juose daug vitaminų ir mineralų, tačiau tokie patiekalai yra mažiau kaloringi.
Rinkdamiesi žuvį parduotuvėje, atidžiai perskaitykite etiketę. Joje turėtų būti nurodyta, ar ši žuvis yra dirbtinai užauginta ar sužvejota. Specialistai tvirtina, kad mūsų organizmui naudingiausios tos žuvys, kuriose yra daugiausia omega 3 riebalų rūgščių. Mažiausiai naudos gauname valgydami žuvis, užaugintas pramoniniu būdu (pvz., karpius), kadangi tokios žuvies riebalų sudėtis yra panaši į mėsos riebalų sudėtį. Jei yra galimybė, rinkitės kiek įmanoma šviežiasnę žuvį. Šaldyta žuvis yra praradusi daugelį maistingųjų medžiagų, todėl mūsų organizmui ji nėra tiek naudinga. Dietologai teigia, kad sveikiausia žuvį kepti orkaitėje ar ant grotelių, troškinti bei ruošti garuose. Šiandien viso pasaulio kulinarai stebina mus įvairiausiais žuvies patiekalais, be to, kai kurie receptai yra nesunkiai įgyvendinami, todėl išskirtinę vakarienę lengvai pasigaminsite ir drauge su šeima. Dažniausiai jūrų gėrybės ruošiamos su daržovėmis ir vaisiais, aliejaus ar jogurto pagardais.