Dažnai atrodo, kad mitybos pasirinkimai yra asmeniniai. Ką valgome, kada valgome, kiek judame – tarsi priklausytų tik nuo mūsų. Tačiau realybėje aplinka daro didžiulę įtaką. Komentarai, žvilgsniai, palyginimai ir net „nekalti“ patarimai formuoja tai, kaip jaučiamės savo kūne ir kaip renkamės elgtis su maistu. Lietuvoje ši įtaka ypač juntama artimoje aplinkoje – šeimoje, darbe, per šventes. Būtent ten dažniausiai išgirstame pastabas, kurios, nors ir pasakytos be blogų ketinimų, gali palikti pėdsaką. Komentarai, kurie atrodo nekalti „Kaip sulieknėjai“, „reikėtų pasisaugoti“, „tau jau pakanka“ – tokios frazės dažnai sakomos kaip rūpestis ar komplimentas. Tačiau jos perkelia dėmesį į kūną kaip vertinimo objektą. Ilgainiui žmogus pradeda save stebėti kitų akimis, o valgymas tampa…
Kas iš tikrųjų lėtina medžiagų apykaitą (o kas – tik mitas)
„Man sulėtėjęs metabolizmas“ – frazė, kurią girdime itin dažnai. Ji tampa universaliu paaiškinimu, kai svoris nekrenta taip, kaip tikėtasi, arba kai kūnas reaguoja ne pagal planą. Tačiau dažnai už šios frazės slypi ne biologinė problema, o supaprastintas paaiškinimas sudėtingiems procesams. Metabolizmas nėra jungiklis, kurį galima „išjungti“ ar „pagreitinti“ vienu produktu ar pratimu. Tai visuma procesų, kuriuos veikia daug daugiau nei dažnai manoma.
7 dienų mitybos kryptis be dietų ir kraštutinumų
Mitybos planai dažnai suprantami kaip griežti grafikai: ką valgyti, kada ir kiek. Tačiau daugeliui būtent tai ir kelia didžiausią pasipriešinimą. Gyvenimas retai telpa į lenteles, o bandymas jį priversti dažnai baigiasi nuovargiu. Todėl ši septynių dienų kryptis nėra dieta. Tai lanksti struktūra, kuri padeda orientuotis be spaudimo. Tai ne taisyklės, o gairės, leidžiančios mitybai prisitaikyti prie gyvenimo, o ne atvirkščiai. Kodėl kryptis, o ne planas Planai dažnai žlunga tada, kai pasikeičia aplinkybės. Kryptis veikia kitaip – ji leidžia keistis kartu. Šiame cikle kalbėjome apie dietų pažadus, nuovargį, alkį, emocijas, socialinį spaudimą. Visos šios temos veda prie vienos išvados: mityba turi būti pakankamai lanksti, kad išliktų ilgam. Todėl šios dienos nėra…
Kodėl svoris svyruoja net tada, kai atrodo, kad valgome teisingai
Vienas labiausiai gluminančių momentų – kai laikomės mitybos, stengiamės, o svarstyklės rodo tai daugiau, tai mažiau. Atsiranda jausmas, kad kūnas elgiasi neprognozuojamai. Tokiose situacijose dažnai kyla mintis: „kažką darau ne taip“. Tačiau svorio svyravimai daugeliu atvejų yra normali kūno reakcija, o ne klaida. Svarbu suprasti, kad svarstyklės matuoja ne tik riebalinį audinį. Jos fiksuoja visą kūno masę, kuri nuolat kinta. Svoris nėra pastovus dydis Kūno svoris natūraliai keičiasi dienų ir net valandų bėgyje. Tai gali būti susiję su skysčių kiekiu organizme, maisto kiekiu virškinamajame trakte, druskos vartojimu, hormoniniais pokyčiais. Todėl kelių kilogramų svyravimai per trumpą laiką dažniausiai neturi nieko bendra su realiais riebalų pokyčiais. Lietuviškoje kasdienybėje tai ypač juntama po…
Kodėl pavargus laikytis mitybos plano tampa sunkiausia
Dažnai atrodo, kad mitybos planai „sugriūva“ vakare. Dieną viskas vyksta sklandžiai, sprendimai racionalūs, o grįžus namo atsiranda noras valgyti bet ką ir bet kada. Tai neretai įvardijama kaip disciplinos stoka. Tačiau daugeliu atvejų tai yra ne charakterio, o nuovargio klausimas. Nuovargis keičia ne tik energiją, bet ir sprendimų priėmimą. Kai esame pavargę, mūsų gebėjimas planuoti, atsispirti impulsams ir vertinti ilgalaikes pasekmes silpnėja. Sprendimų nuovargis – nematomas veiksnys Per dieną priimame daugybę sprendimų: darbe, namuose, santykiuose. Kiekvienas sprendimas reikalauja energijos. Vakare šios energijos lieka mažiau, todėl mitybos pasirinkimai tampa paprastesni, greitesni, mažiau apgalvoti. Tai nereiškia, kad pasirinkimai „blogi“. Tai reiškia, kad kūnas ir protas ieško mažiausiai pastangų reikalaujančio sprendimo. Kodėl pavargus…
Kodėl valgome ne iš alkio ir kodėl tai yra normalu
Daugeliui pažįstama situacija: maistas atsiranda ne tada, kai esame fiziškai alkani, o tada, kai pavargę, įsitempę ar nusivylę. Po ilgos dienos, po sudėtingo pokalbio, vėlai vakare. Tokiais momentais valgymas dažnai vertinamas kaip silpnumas ar „nesusivaldymas“. Tačiau emocinis valgymas nėra nei klaida, nei gedimas. Tai žmogiška reakcija. Maistas yra ne tik energija. Jis susijęs su saugumu, įpročiais, prisiminimais. Todėl nenuostabu, kad emocijos ir valgymas persipina. Emocinis valgymas nėra tas pats, kas persivalgymas Svarbu atskirti šias sąvokas. Emocinis valgymas – tai valgymas, kuris kyla iš poreikio nusiraminti, paguosti save ar atsitraukti. Tai nebūtinai reiškia didelį kiekį maisto. Kartais tai tiesiog noras kažko pažįstamo ir raminančio. Persivalgymas dažniau atsiranda tada, kai emocinis valgymas…
Medus su cinamonu lieknėjimui: ar tai tikrai veikia?
Medus su cinamonu dažnai pristatomas kaip paprastas natūralus mišinys, galintis padėti numesti svorio. Internete galima rasti įvairių patarimų: gerti medų su cinamonu ryte, maišyti su šiltu vandeniu, dėti į arbatą ar vartoti prieš miegą. Skamba patraukliai – juk abu ingredientai natūralūs, kvapnūs, lengvai randami virtuvėje ir daugeliui asocijuojasi su sveikesne mityba.
Natūralūs saldikliai: kuo medus išsiskiria?
Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių ieško alternatyvų įprastam baltajam cukrui. Vieni renkasi klevų sirupą, kiti – datulių pastą, kokosų cukrų, agavų sirupą ar įvairius vaisių koncentratus. Šalia šių pasirinkimų medus išlieka vienas geriausiai pažįstamų ir tradiciškai vertinamų natūralių saldiklių. Jis naudojamas ne tik arbatai pasaldinti, bet ir kepiniuose, pusryčių patiekaluose, padažuose, marinatuose ar net derinamas su sūriais. Vis dėlto medus nėra tik „sveikesnis cukrus“. Jis turi savitą skonį, kvapą, kilmę ir maistinę vertę, dėl kurių išsiskiria iš kitų saldiklių.
Ar tikrai saugu valgyti dažytus Velykinius kiaušinius? Tiesa, kurią verta žinoti prieš lupant margutį
Velykos be margučių – kaip pavasaris be saulės. Spalvingi kiaušiniai puošia stalą, džiugina vaikus ir neatsiejami nuo tradicijų. Tačiau kasmet vis daugiau žmonių sau užduoda tą patį klausimą: ar galima saugiai valgyti dažytus kiaušinius, ypač jei spalva persismelkė į baltymą?
5 požymiai, rodantys, kad galite netoleruoti laktozės
Jei po pieno produktų dažnai jaučiate pilvo pūtimą, skausmą ar kitus nemalonius pojūčius, gali būti, kad jūsų organizmas sunkiau skaido laktozę. Laktozės netoleravimas yra dažna būklė, tačiau neretai žmonės ją supainioja su pieno alergija ar kitais virškinimo sutrikimais. Paaiškinkime paprastai: kas yra laktozė, kuriuose produktuose jos yra, kodėl vieni žmonės ją toleruoja, o kiti – ne, ir kokie požymiai dažniausiai išduoda netoleravimą.
