Mineralinės medžiagos sudaro apie 4 proc. suaugusio žmogaus kūno svorio. Daugiau kaip pusė šio kiekio — tai kaulų, dantų, nagų ir minkštųjų audinių statybinė medžiaga. Likusi dalis yra kraujyje ir kituose skysčiuose. Beveik visi pirminiai elementai mūsų organizme sudaro tam tikrus junginius. Daugelio jų randama labai mažai, todėl jie vadinami mikroelementais (pavyzdžiui, cinkas, silicis, fluoras ir kt.). Mineralinės medžiagos reguliuoja daugelį procesų: virškinimą, medžiagų apykaitą ir jų įsisavinimą. Žodžiu, be jų organizmas negalėtų gyventi ir dirbti.
Mineralinės medžiagos matuojamos gramais, miligramais arba mikrogramais. Suaugusio vyro, sveriančio 70 kg, organizme yra šių mineralinių medžiagų:
- Kalcio – 1050 g
- Fosforo – 700 g
- Kalio – 245 g
- Sieros – 175 g
- Chloro – 105 g
- Natrio – 100 g
- Magnio – 35 g
Kaip matote, atskirų mineralinių medžiagų kiekis skirtingas. Tai priklauso nuo jų paskirties. Pavyzdžiui, sieros daugiausia yra odoje, plaukuose ir naguose, kalio — ląstelėse, natrio — skysčiuose, geležies — hemoglobine (raudonasis kraujo pigmentas), jodo — skydinėje liaukoje, cinko — kasoje, kobalto — kraują gaminančiuose organuose ir t; t.
Mineralinių medžiagų balansas dažniausiai sutrinka dėl neracionalios, netinkamos mitybos, taip pat dėl įvairių ligų.
Kalcis mūsų organizme atlieka labai svarbų vaidmenį. Kai trūksta kalcio, gali atsirasti net širdies negalavimų. Patenkinti organizmo poreikį kalciui gana sudėtinga. Praktiškai žiūrint, daugiausia jo yra piene, specialiai raugintuose sūriuose, sardinėse. Vadinasi, negeriantiems pieno ir nevalgantiems sūrių gali trūkti kalcio, atsirasti įvairių negalavimų.
Daugelyje daržovių esantį rūgštynių, rūgštis sudaro tokius kalcio junginius, kurių organizmas neįsisavina. Pavyzdžiui, kai kurių kraštų gyventojai nevalgo rabarbarų dėl didelės oksalato koncentracijos. Vadinasi, valgant daug rabarbarų, organizmas kalcio neįsisavina. Panašiai veikia ir špinatai bei rūgštynės. Tačiau nemalonių pasekmių išvengsime, jeigu į rabarbarus įdėsime kalcio karbonato. Kai kalcio ir oksalato junginiai nusėda, galime atsigaivinti puikiu vitamininiu gėrimu. Su, špinatais, deja,, taip nepadarysi, tačiau retkarčiais jų galimą duoti, ypač vaikams ir tiems, kurie geria daug pieno.
Pavasarį, kai daug valgoma ankstyvųjų daržovių, norint išvengti kalcio trūkumo, reikia daugiau vartoti pieno ir sūrių.
Palyginti daug oksalatų yra tokiuose produktuose kaip kakava, arbata ir pipirai. To nepamirškite niekada, ypač maitindami vaikus.
Suaugusiam žmogui per dieną reikia — 0,8 g kalcio, o 100 g pieno miltelių jo yra 900 mg, 100 g sūrio (rauginto pieno) — 1100 mg, 100 g varškės sūrio — 140 mg, 100 g sardinių — 400 mg, 100 g karvės pieno — 12 mg kalcio.
Fosforas, galima sakyti, — universaliausia mineralinė medžiaga, atliekanti svarbų vaidmenį žmogaus organizme. Normaliomis sąlygomis jo labai retai kada trūksta.
Sierą mūsų organizmas gauna iš baltymų, pavyzdžiui, jautienos, kiaušinių, pieno, kviečių, pupelių, avižų (pastarosios, pasirodo, ne tik arklių plaukui suteikia puikų blizgesį). Pasitaiko, kad žmogui, suvalgiusiam daug bulvių, išpučia vidurius arba prasideda viduriavimas. Šiuos reiškinius sukelia siera, esanti nebaltyminiuose junginiuose, taip pat ir bulvėse. Todėl nereikia bulvių valgyti per daug, ypač gydant nutukimą.
Fluoras — labai svarbi mineralinė medžiaga. Kai jo trūksta, genda dantys, kai per daug — dantys būna negražūs, beformiai. Fluoro pusiausvyros riba labai, maža. Todėl, pavyzdžiui, vandenį prisodrinti fluoro reikia labai apdairiai.
Geležies, nors ir labai mažai, yra piene. Todėl kūdikiams jos užtenka iki 6-to gyvenimo mėnesio, žinoma; jeigu motina, būdama nėščia, tinkamai maitinosi. Kad mūsų mažieji nesusirgtų mažakraujyste, geležies jie gauna su įvairių daržovių sultimis, pertrintomis kepenėlėmis. Tačiau nepersistenkite. Per daug duodami geležies preparatų, vaikus galite mirtinai apnuodyti; suaugusiems tai negresia.
Suaugusieji kenčia dėl geležies trūkumo, kai smarkiai nukraujuoja! Moterys nėštumo ir žindymo metu. Šiaip geležies organizme pakanka.
Magnis — laikomas priešvėžiniu elementu. Nei taip seniai Krokuvos gydytojai, vadovaujami prof. Aleksandravičiaus, po ilgų bandymų paskelbė spaudoje, kad įvairūs navikai atsiranda tada, kai žmogaus organizme trūksta magnio. Vartojant produktus, kuriuose gausu magnio, galima apsisaugoti ne tik nuo jų, bet ir nuo sklerozės bei nervų sistemos ligų.
Kad mūsų organizmui netrūktų magnio, reikia valgyti žalias salotas, špinatus, svogūnų laiškus, salierus (geriau lapus), įvairius kopūstus, petražolių lapus, pieną ir jo produktus! Labai mažai magnio turi pomidorai ir agurkai.
Jodas yra sudėtinė tiroksino dalis. Jis pasigamina skydinėje liaukoje. Kai jodo organizme trūksta, žmogus suserga struma, kartais sutrinka skydinės liaukos veikla. Jeigu struma serga kelios kartos, normali motina gali pagimdyti kretiną. Struma serga taip pat ir gyvuliai. Pavyzdžiui, Montano valstijoje {Jungtinės Amerikos Valstijos) dėl strumos kasmet žūdavo milijonas kiaulių.
Struma buvo aprašyta Senajame testamente, tačiau šios ligos priežastis nustatyta tik 1820 m. Dar po dešimties metų išaiškinta, kad struma daugiausia serga ten, kur trūksta jodo, — tiek ore, tiek vandenyje, tiek dirvožemyje.
Jodas veikia tiroksino dėka, o tiroksinas turi teigiamos įtakos medžiagų apykaitai, nervų sistemai, raumenims, kraujo apytakai, vidaus sekrecijos liaukoms. Jis padeda augti, bręsti.
Struma galima sirgti tada, kai jodo trūksta aplinkoje, kurioje, nuolat gyvename, arba kai organizmas nevisiškai jodą įsisavina, nors aplinkoje jo yra pakankamai. Tokiu atveju reikia gydytis jodo preparatais, bet tik gydytojui prižiūrint.
Pasitaikius progai prisiminkite, kad kartenė — viena iš nedaugelio augalų, turinčių daug jodo.
Valgomoji druska — tai natrio ir chloro junginys. Tam tikrais atvejais jos trūkumas gali grėsti gyvybei (pavyzdžiui, po užsitęsusio vėmimo, viduriavimo, ilgai trukusios operacijos, difterito). Tokiems ligoniams į maistą reikia dėti daugiau valgomosios druskos negu normaliai. Sunkiai fiziškai dirbant ir prakaituojant, organizmas taip pat išgarina daug druskos. Tada reikia gerti pasūdytą vandenį. Nutukusiems, sergantiems hipertonija, kai kuriomis širdies, inkstų, odos ir kt. ligomis druskos kiekį reikia sumažinti.
