Augalinė mityba yra mitybos būdas, kurį sudaro daugiausiai augalinių produktų, tokie kaip vaisiai, daržovės, grūdai, riešutai ir sėklos. Tai yra vegetarianizmo forma, kuri neįtraukia gyvūninės kilmės maisto produktų, pvz., mėsos, žuvies, kiaušinių ir pieno produktų.
Augalinė mityba yra ypatinga tuo, kad pabrėžia maisto produktus, gaunamus iš augalų, ir yra paremta tik augalinių šaltinių naudojimu. Šios dietos privalumai gali apimti mažesnį gyvūninės kilmės riebalų, cholesterolio ir pridėtų cheminių medžiagų suvartojimą, taip pat didesnį skaidulų, vitaminų ir antioksidantų įsisavinimą.
Vienas iš augalinės mitybos populiarintojų yra Dr. T. Colin Campbell, žinomas dėl savo darbo ir knygos „The China Study„. Šis mokslininkas nagrinėjo maisto įtaką sveikatai ir teigia, kad augalinė mityba gali sumažinti ligų riziką. Taip pat kitos asmenybės, tokios kaip dr. Caldwell B. Esselstyn ir dr. Neal D. Barnard, yra pripažįstami augalinės mitybos šalininkai.
Augalinė mityba gali būti praktikuojama įvairiais būdais, įskaitant veganizmą (visiškas gyvūninės kilmės produktų atsisakymas) arba vegetarizmą (atmetama mėsa, bet galima vartoti kiaušinius ir pieno produktus). Šios mitybos rūšys turi skirtingus principus ir tikslus, tačiau abejonės dėl gyvūninės kilmės maisto produktų vartojimo yra bendras jų bruožas.
Kuo augalinė mityba skiriasi nuo veganizmo?
Augalinė mityba ir veganizmas yra susijusios koncepcijos, tačiau yra tam tikrų skirtumų tarp jų.
Mitybos apibrėžimas:
Augalinė mityba: Tai apibrėžia mitybą, kuriai būdingas aukštas augalinių produktų suvartojimas, tačiau gali leisti nedidelį kiekį gyvūninės kilmės maisto, pvz., kiaušinių ir pieno produktų.
Veganizmas: Tai griežtesnis požiūris, kuriame visiškai atsisakoma visų gyvūninės kilmės produktų, įskaitant mėsą, žuvį, kiaušinius, pieno produktus ir medų.
Leistini produktai:
Augalinė mityba: Gali leisti tam tikrą kiekį gyvūninės kilmės produktų, priklausomai nuo asmeninės pasirinkimo ar sveikatos poreikių.
Veganizmas: Visiškai atsisako bet kokio gyvūninės kilmės maisto.
Motyvacija:
Augalinė mityba: Gali būti praktikuojama dėl sveikatos priežasčių arba dėl etinių įsitikinimų, bet leidžia tam tikrą lankstumą.
Veganizmas: Dažniausiai praktikuojamas dėl etinių įsitikinimų, susijusių su gyvūninės kilmės produktų išnaudojimu, taip pat dėl aplinkos apsaugos ir kitų moralinių aspektų.
Gamybos proceso aspektai:
Augalinė mityba: Gali leisti produktus, kurie gaminami su nedideliais kiekiais gyvūninės kilmės ingredientų arba produktų.
Veganizmas: Daug griežtesnis, atsisakant ne tik vartojimo, bet ir palaikant gamybą, kurioje naudojami gyvūninės kilmės ingredientai.
Baltymų šaltiniai:
Augalinė mityba: Gali įtraukti augalinės kilmės baltymų šaltinius, pvz., soją, ankštinius, riešutus ir sėklas, bet gali leisti ir tam tikrus gyvūninės kilmės šaltinius.
Veganizmas: Visi baltymai gaunami tik iš augalinės kilmės šaltinių.
Vis dėlto svarbu pažymėti, kad žmonės gali praktikuoti augalinę mitybą įvairiais būdais, o veganizmas dažnai yra griežtesnis ir daugiau orientuotas į etinius aspektus. Kiekvienas žmogus gali pasirinkti mitybos būdą, atsižvelgdamas į savo sveikatos poreikius, etinius įsitikinimus ir asmeninius lūkesčius.
Kas yra pilnos struktūros augalinės kilmės mityba?
Kalbant apie augalinę mitybą, fone pradedame girdėti apie frazę pilnos struktūros augalinės kilmės mityba
„Pilnos struktūros augalinės kilmės mityba” (angl. whole-food, plant-based diet) yra mitybos būdas, kuris remiasi visais arba daugiausiai augalų pagamintais maisto produktais, nepažeidžiant jų natūralios struktūros. Šis mitybos būdas yra panašus į augalinę mitybą, tačiau yra konkrečiau nukreiptas į neproporcingai perdirbtus ir rafinuotus maisto produktus.
Pagrindinės pilnos struktūros augalinės kilmės mitybos principai yra:
Augaliniai produktai: Didelė dalis mitybos turėtų būti sudaryta iš vaisių, daržovių, grūdų, ankštinių, riešutų ir sėklų.
Neproporcingai perdirbti maisto produktai: Būtina vengti arba sumažinti maisto produktus, kurie yra stipriai perdirbti arba prarado savo natūralią struktūrą. Tai apima sumažintą kiekį rafinuotų cukrų, baltų miltų ir kitų rafinuotų produktų.
Minimalus perdirbimas: Maisto produktai turėtų būti paruošiami minimaliai, palaikant jų natūralią būklę. Pavyzdžiui, daržovės gali būti keptos, virtos arba troškintos, tačiau su minimaliais priedais ar prieskoniais.
Atsisakymas arba mažas kiekis gyvūninės kilmės produktų: Dauguma pilnos struktūros augalinės kilmės mitybos šalininkų atsisako arba žymiai sumažina gyvūninės kilmės produktų suvartojimą, tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo individualių asmeninių pasirinkimų.
Šis mitybos būdas dažnai siejamas su sveikos gyvensenos ir prevencijos nuo ligų principais. Remiantis kai kurių mokslinių tyrimų duomenimis, pilnos struktūros augalinės kilmės mityba gali prisidėti prie gerovės, taip pat sumažinti tam tikrų ligų, tokių kaip širdies ligos ir 2 tipo diabetas, riziką. Tačiau svarbu nepamiršti, kad sveika mityba turi būti subalansuota ir atitikti asmeninius sveikatos poreikius. Visada geriausia pasitarti su sveikatos specialistu ar dietologu, kuris gali pateikti individualizuotą patarimą.
Kokie yra didžiausi mitai apie augalinę mitybą?
Yra keletas mitų ir netikslumų, kurie apie augalinę mitybą dažnai sklinda. Šie mitai gali būti įtakoti neinformuotumo, nesusipratimų ar netinkamo informacijos perteikimo. Štai keletas dažnų mitų apie augalinę mitybą:
Baltymų trūkumas: Dažnai teigiama, kad augalinė mityba negali užtikrinti pakankamai baltymų organizmui. Tačiau, jeigu įvairiai ir subalansuotai parenkama maistą, kuriame yra įvairių augalinės kilmės baltymų šaltinių (pvz., pupelės, soja, ankštynai, riešutai), baltymų poreikis gali būti visiškai patenkintas.
Vitaminų ir mineralų trūkumas: Kai kurie mano, kad augalinė mityba negali aprūpinti organizmo visais reikalingais vitaminais ir mineralais. Tačiau, jeigu atsargiai parenkama maisto produktų įvairovė, galima gauti visus būtinus maistinius elementus. Tam gali prireikti papildomų vitamino B12, vitamino D ir geležies, priklausomai nuo individų poreikių ir maisto pasirinkimų.
Energetinės vertės stoka: Kartais galima išgirsti, kad augalinė mityba yra per mažai kaloringa. Tačiau daugelis augalinių produktų, tokių kaip grūdai, riešutai, sėklos ir aliejai, yra gausūs kalorijomis ir gali būti naudojami, siekiant užtikrinti pakankamą energijos kiekį.
Neįmanoma gauti pakankamai omega-3 riebalų: Kiti klaidingai mano, kad augalinė mityba neleidžia gauti pakankamai omega-3 riebalų. Žuvies aliejus yra gausus omega-3 riebalų šaltinis, tačiau augaliniai šaltiniai, pvz., linų sėmenų aliejus, šparagai, riešutai ir sėklos, taip pat gali užtikrinti šiuos riebalus organizmui.
Sunku išlaikyti raumenų masę: Yra įsitikinimas, kad augalinė mityba nesuteikia pakankamai baltymų ir kitų maistinių medžiagų, reikalingų raumenų masės išlaikymui. Tačiau, su tinkamai subalansuota mityba, kuri apima pakankamai baltymų ir kalorijų, galima išlaikyti ir plėsti raumenų masę.
Svarbu suprasti, kad augalinė mityba gali būti sveika ir subalansuota, jeigu yra tinkamai planuojama, atsižvelgiant į individualius poreikius ir maisto pasirinkimus. Tiesioginis sveikatos specialisto ar dietologo patarimas gali padėti išvengti klaidingų supratimų ir užtikrinti, kad organizmas gauna visus būtinus maistinius elementus.
