Daržovių kalorijos kartais pamirštamos skaičiuoti. Daugelis įsivaizduoja, jog jei daržoves valgyti sveika, jas įtraukti į maisto racioną rekomenduoja gydytojai ir dietologai, tai jos nėra kaloringos. Daugeliu atveju tai tiesa. Bet persistengus valgyti kokią papriką, galima pasiekti šokolado plytelės kalorijų kiekį. Tad jei skaičiuojate kalorijas, nepamirškite skaičiuoti ir daržovių kalorijas. Daržovių kalorijų lentelėje pateikiamas kalorijų kiekis 100 g produkto. Toks standartas įprastas ir skaitant maisto produktų etiketes. Agurkai 15 kcal Baklažanai 24 kcal Brokolis 34 kcal Bulvės (virtos) 80 kcal Bulvės (gruzdintos aliejuje) 300 kcal Burokėliai 40 kcal Cukinijos 16 kcal Kopūstai 25 kcal Lapinės salotos 14 kcal Moliūgai 26 kcal Morkos 40 kcal Paprikos 30 kcal Pievagrybiai 22 kcal Pomidorai…
Kava lieknėjimui – naudinga iki paskutinio tirščių trupinėlio
Kol mokslininkai ginčijasi kiek puodelių kavos yra sveika išgerti per dieną, moterys dalinasi patarimais, kaip kava gali padėti lieknėjimui. Visiems žinoma, jog kava tonizuoja, aktyvina organizmą, o tuo pačiu skatina medžiagų apykaitą. Medžiagų apykaita yra viena iš lieknėjimo sudedamųjų dalių. Tačiau ne bet kokia kava. Norint išties sulieknėti, reikia gerti paprastą juodą kavą – be pieno ir be cukraus. Kava, kokią dabar daugelis geria vadinamuose kavos baruose su plakta grietinėle, sirupu ir daug cukraus, ne tik nepadeda lieknėti, o priešingai – skatina nutukimą, nes tokia kava turi daug kalorijų. Todėl daugeliui žmonių vien atsisakymas skoninės kavos padeda pagerinti savijautą ir atsikratyti kelių papildomų kilogramų. Žinoma, kalbant apie kavą ir lieknėjimą,…
Duonos riekutės vertė (kalorijos)
Taigi keletas žodžių apie mūsų kasdieninę duoną. Tą, kurią valgome pusryčiams, priešpiečiams ir pan. Pavyzdžiu, imsime pusę didelės riekės duonos, sveriančios apie 20 g ir pateptos 5 g sviesto arba margarino. Tokia pusriekė prilygsta 90 kalorijų (20 g pyrago —105 kalorijos), 5 g sviesto, prisiminkime, duoda 40 kalorijų, o 2,5 g margarino — apie 20 kalorijų. Jeigu riebalų užtepsime tik vos vos, su kiekviena pusrieke sutaupysime 20—30 kalorijų. Duonos riekutę, valgomą su kepenėlėmis, paštetu, liesu kumpiu, dešra ir t. t., galime tepti tik „simboliškai”, užpildydami vien „akutes”. Pagaliau galima apsieiti ir visai, be sviesto. Kad būtų lengviau praryti, uždėkite nekaloringų, bet vitaminingų, sveikų ir skanių priedų: agurko, pomidoro, salotų, kartenės…
Mineralinės medžiagos jūsų kūnui
Mineralinės medžiagos sudaro apie 4 proc. suaugusio žmogaus kūno svorio. Daugiau kaip pusė šio kiekio — tai kaulų, dantų, nagų ir minkštųjų audinių statybinė medžiaga. Likusi dalis yra kraujyje ir kituose skysčiuose. Beveik visi pirminiai elementai mūsų organizme sudaro tam tikrus junginius. Daugelio jų randama labai mažai, todėl jie vadinami mikroelementais (pavyzdžiui, cinkas, silicis, fluoras ir kt.). Mineralinės medžiagos reguliuoja daugelį procesų: virškinimą, medžiagų apykaitą ir jų įsisavinimą. Žodžiu, be jų organizmas negalėtų gyventi ir dirbti. Mineralinės medžiagos matuojamos gramais, miligramais arba mikrogramais. Suaugusio vyro, sveriančio 70 kg, organizme yra šių mineralinių medžiagų: Kalcio – 1050 g Fosforo – 700 g Kalio – 245 g Sieros – 175 g Chloro…
Sveika mityba ir tai, kaip gurmė patiekalų restoranas Trakuose praturtins jūsų mitybą
Daugybė vartotojų iki šiol mano, kad dieta – tai griežtas savo kasdienės mitybos apribojimas iki vos vieno ar kelio produktų, o sveika mityba – tai žalių lapinių daržovių valgymas. Laimei, šis požiūris neturi nieko bendro su tikrąja sveikos mitybos ir dietos samprata. Žmogus, kuris laikosi dietos – kasdien maitinasi labai sveikai ir pilnavertiškai, į savo kasdienės mitybos racioną įtraukdamas daugybę šviežių, skirtingų ir skanių maisto produktų, kurie savo sudėtyje turi labai daug kiekvieno iš mūsų organizmui būtinų vitaminų ir mineralų. Todėl į sveikos mitybos propagavimą reikėtų žvelgti visiškai kitomis akimis – nesigąsdinant ir nebandant savęs įsprausti į labai griežtus bei neperžengiamus rėmus. Žinoma, sveikai besimaitinantis žmogus turėtų suprasti, kad jo…
Sveika mityba ir maisto papildai
Ar tikrai pakankamai žinote apie vitaminus ir mineralus, kurių reikia jūsų organizmui? Deja, bet statistika rodo, kad didžiosios daugumos žmonių organizmui trūksta būtiniausių vitaminų ir mineralų, jau nekalbant apie tai, jog tik retas gali įvardinti vitaminus, kurie yra būtini kiekvieno iš mūsų organizmui. Taigi, tarp pačių būtiniausių vitaminų neabejotinai patenka vitaminas A, C, D, E, K ir B grupės vitaminai: tiaminas (B1), riboflavinas (B2), niacinas (B3), pantoteno rūgštis (B5), piridoksinu (B6), biotinas (B7), folatai (B9) ir kobalaminas (B12). Vitaminai A, D, E ir K yra kaupiami mūsų organizmo riebaliniuose audiniuose, todėl organizme išsaugomi kur kas ilgiau. Tuo tarpu kiti jau minėti vitaminai turi būti atstatomi reguliariai, kadangi jie yra tirpstantys…
Kopūstų dieta – greiti ir garantuoti rezultatai
Kopūstas yra be galo naudinga daržovė. Joje gausu vitaminų, antioksidantų, kopūstą rekomenduojama valgyti gydant skrandžio opas, reumatą, vidurių užkietėjimą, geltą, egzemą, odos ligas. Be to, kopūstas turi labai mažai kalorijų ir yra puiki detoksikacinė priemonė.
Obuolių ir kavos įtaka organizmui
Asociacija „The Reader’s Digest Association“ identifikuoja obuolius, kaip vaisius, kuriuos verta įtraukti į savo mitybos racioną. Obuoliai yra geras vitaminų, mineralų bei antioksidantų šaltinis. O kava yra išvirta iš kavos pupelių, kuriose yra stimuliatorius, vadinamas kofeinu. Kofeinas gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį organizmui. Rekomenduojama pasitarti su gydytoju, jei planuojate laikytis dietos, kurios pagrindą sudaro obuoliai ir (ar) kava . Antioksidantų funkcijos Knygoje „150 sveikiausių maisto produktų Žemėje” Daktaras Jonny Bowden teigia, kad obuoliuose yra fitocheminių medžiagų, kurios yra galingas antioksidantas. Antioksidantai padeda apsisaugoti nuo ligų, tokių kaip: įvairių širdies ir kraujagyslių ligų, plaučių, prostatos bei odos vėžio ir priešlaikinio senėjimo, sako J. Bowden Pektino privalumai Pektinas yra tirpi…
Sveikesnio gyvenimo būdo link
Mums dar nuo vaikystės yra „įkalta“ į galvą, kad valgyti daržoves ir vaisius bei gerti jų sultis labai sveika, tačiau ar kada nors susimąstėte, kiek iš tikrų yra natūralių sulčių pakelyje, kurį įsigyjate parduotuvėje? Ne itin daug, gerą skonį garantuoja cukrus ir kiti maistiniai priedai, kurie organizmui neturi jokios naudos. Tad, jei pasiryžote nuo kitų metų pradėti gyventi sveikiau, pats laikas pagalvoti apie sulčiaspaudės įsigijimą. Kaip išsirinkti? Sulčiaspaudžių šiuo metu yra tikrai daug, vien pažvelgus į šį asortimentą sukasi galva: https://www.b-a.eu/c1638/Sulciaspaudes Todėl išsirinkti tikrai nėra taip paprasta. Prieš perkant šį aparatą, reiktų nuspręsti, kam jis bus skitas, o tiksliau, iš kokių vaisų ar daržovių spausite sultis. Pavyzdžiui, sulčiaspaudės, kurios…
Jūrų gėrybės – grožio ir sveikatos šaltinis
Daugelyje šalių žuvis buvo, yra ir bus vienas svarbiausių maisto šaltinių. Remdamiesi sveikos mitybos principais į savo mitybos racioną privalome įtraukti ir žuvies patiekalų. Specialistai tvirtina, kad žuvį turėtume valgyti bent kelis kartus per savaitę, o vienos porcijos dydis turėtų siekti maždaug 80 g paruoštos žuvies. Valgydami žuvį ne tik stipriname savo organizmą, bet ir geriname nuotaiką. Atlikti tyrimai patvirtina, kad riebiosios žuvys (pvz., lašiša, skumbrė ir t. t.) gali apsaugoti nuo depresijos. Valgydami žuvį stipriname imuninę sistemą, todėl tampame atsparesni virusams, kvėpavimo takų ligoms, gerklės ar tonzilių uždegimams. Žuvyje yra daug kalio, seleno, cinko ir geležies. Visi šie elementai gerina imuninės sistemos veiklą ir saugo organizmą nuo ląstelių supiktybėjimo,…
