Kiek valgyti bei gerti?

Maistas   Dažnai girdime klausimą: kaip vis dėlto reikia maitintis, kas ta racionali mityba, ką daryti, kad suliesėčiau ir t.t.

Suprantama, į tokius klausimus nelengva atsakyti vienu sa­kiniu. Bet mes atsakome: suaugusiam žmogui per parą vidutiniškai reikia 400 g angliavandenių, 60 g baltymų, 40 g riebalų, mine­ralinių medžiagų bei vitaminų.

O kaip atsakyti į klausimą: ar galima, ar reikia gerti van­denį? Atsakymas paprastas: gerkite tiek, kiek norite. Tačiau panagrinėkime šį klausimą iš esmės. Natūraliame vandenyje (H2O) visada būna ištirpusių įvairių neorganinių ir organinių junginių. Todėl, sakysime, žmogaus aklimatizacija (mūsų klimato juostoje) pirmiausia yra susijusi su šios vietovės vandeniu. Pa­prastai praeina kelios dienos, kol žmogus, atvykęs gydytis į sana­toriją arba poilsiauti, pripranta prie klimato, vandens ir maisto.

Vanduo sudaro apie 75 proc. suaugusio žmogaus kūno svorio, o naujagimio — 90 proc. Vadinasi, vyras, sveriantis 75 kg, turi apie 45 kg vandens. 5 proc. šio kiekio sudaro plazma, 15 proc. sukaupta tarp ląstelių, pirmiausia limfoje, 50 proc. skysčio teka pačiose ląstelėse. Kraujo apytakos ciklui užtenka vienos minu­tės. Kartu su krauju teka limfa, įsiurbiamos bei išskiriamos virš­kinimo sultys ir t.t. Vadinasi, mūsų organizmas negali gyventi be vandens (vidutinio klimato juostoje žmonės be maisto gali gyventi apie mėnesį, be vandens —daugiausia 7—10 dienų).

Vandens reikšmė organizmui be galo svarbi ir labai įvairi. Jo dėka tolygiai pasiskirsto bei pasišalina šiluma; litrui vandens išgarinti sunaudojamos 585 kalorijos. Nepakankamai vartojant vandens, sunkiau pasišalina medžiagų apykaitos skilimo produk­tai (šlapime aptinkama smėlio ir kitokių nuosėdų).
 Besaikis noras gerti paprastai atsiranda suvalgius per daug rūgščiai, sūriai arba saldžiai. Tačiau nepamirškite, kad, kai val­gote, daug gerti nesveika: labai atsiskiedžia skrandžio sultys, todėl sunkiau virškinamas maistas. Suvalgius daug vaisių, ypač neprinokusių, taip pat nereikėtų daug gerti: brinkstant vaisių minkštimui, vanduo gali sukelti stiprius pilvo skausmus, kartais net viduriavimą.

Nelengva nustatyti, kiek reikia išgerti per parą. Tai priklauso nuo to, kiek žmogus gavo vandens su maistu, kiek jo išgaravo ir t.t. Suaugęs žmogus per parą išskiria apie 1200—-1500 ml. šlapimo.                                                                          –

Naujagimiams paprastai duodama 120—150 ml. skysčių kilo­gramui kūno svorio. Beveik pusę šio kiekio kūdikis išskiria su prakaitu, dalį — su šlapimu ir t.t. Kadangi suaugę žmonės per plaučius ir odą vandens išskiria mažiau negu naujagimiai, kai kurie fiziologai tvirtina, kad 2,5—3 litrų vandens per parą visai gana. Europiečiai šį kiekį skaičiuoja kartų su maistU, amerikie­čiai— be maisto. Tam tikrą vandens perteklių jie laiko širdies „lengvąja atletika“. Tiesa, Amerikoje ir daugelyje kitų kraštų, kur vyrauja šiltas pietų klimatas, dažniausiai geriama ne vanduo, bet vaisių sultys, garsioji „Koka-kola“ ir kiti skysčiai, kuriuose gausų vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Apskaičiuota, kad tvankią, karštą dieną Niujorke vidutinis amerikietis, nekenkdamas sveikatai, išgeria 5—13 litrų skysčių.

Ar nuo vandens tunkama? Suprantama, nuo vandens, kuris neturi kalorijų, nutukti negalima.

Parašykite komentarą