Dirgliosios žarnos sindromas ir jo gydymas

Žarnyne yra per milijardą nervinių ląstelių,  o žarnyno negalavimai – vieni opiausių, sukeliantys itin daug nemalonumų ir trukdantys gyventi įprastą gyvenimą. Prie vieno iš dažniausiai pasitaikančių virškinamojo trakto negalavimų galima priskirti dirgliosios žarnos sindromą. Vidutiniškai jis aptinkamas 1 iš 12, o kai kuriose šalyse – net 1 iš 4 pacientų. Dažniausiai šis sindromas pasireiškia jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie nuolat patiria stresą. Į rizikos grupę patenka daugiau moterų nei vyrų.

Sindromą išduoda visiškai nekalti simptomai

Dirgliosios žarnos sindromą galima įtarti, jei nuolat vargina žarnyno negalavimai – skauda pilvą, viduriuojate ar atvirkščiai – viduriai užkietėję. Pacientai neretai junta žarnyno skausmą, atsiranda nedidelis uždegimas, pakinta mikroflora ir kt.  Vienas aiškiausių sindromo simptomų – pakitusios išmatos.

Tačiau požymių gali būti ir kur kas daugiau: tai ir pilvo pūtimas, raižymas, ir skausmas tuštinantis. Dirgliosios žarnos sindromą galima įtarti, kai pacientams nuolat skauda galvą, krūtinę, raumenis, o naktimis kamuoja nemiga. Taigi ieškant vienų ligų gali pasirodyti, kad šuo pakastas buvo visai kitur.

Kas sukelia dirgliosios žarnos sindromą?

Kaip minėta, sindromą dažniau sukelia psichologiniai veiksniai: nuolatinė įtampa, psichologinės traumos, dažnai patiriamas stresas, depresija ir pan. Tačiau dirgliosios žarnos sindromas gali kamuoti ir prastai, chaotiškai besimaitinančius, dietų besilaikančius, daug riebaus, greitojo ir konservantų prisotinto maisto valgančius, gausiai kavos geriančius bei žalingų įpročių turinčius žmones. Liga pasireiškia pokyčiams vykstant smegenyse – CNS ir vegetacinėje nervų sistemoje.

Dirgliosios žarnos sindromo gydymas

Dirgliosios žarnos sindromas ir jo gydymas nėra paprastas, vieno gydymo metodo nėra. Labai dažnai taikomas kompleksinis gydymas. Įprastai skiriama:

  • probiotikų;
  • silpnų raminamųjų, padedančių subalansuoti nervų sistemą;
  • vaistų nuo viduriavimo;
  • žarnyno spazmus atpalaiduojančių preparatų;
  • žarnyno veiklą gerinančių preparatų;
  • vaistažolių ir kt.

Gydytojams stebint ligos simptomus ir gydymo rezultatus, gydymo planas gali būti koreguojamas. Kaip minėta, šis sindromas dažnai lydimas ir kitų ligų, todėl gali prireikti ir kelių specialistų konsultacijų.

Gydant dirgliosios žarnos sindromą labai svarbu koreguoti ir mitybą, keisti jos įpročius, atsisakyti kenksmingo nesveiko maisto, žalingų įpročių, nes kitu atveju šalinsime tik simptomus, bet ne ligos priežastį. Taip pat reiktų vengti streso, įtemptų situacijų, gerai pailsėti, daugiau laiko leisti gamtoje, sportuoti – tai irgi padeda palaikyti gerą sveikatą.

Kada dar galima toleruoti pilvo skausmus ir sutrikusią žarnyno veiklą, o kada jau nebelaukti ir kreiptis į gydytojus?

Sindromą galima įtarti, kai žarnyno sutrikimai kartojasi ne mažiau nei 3 kartus per mėnesį. Esant bet kokiems žarnyno negalavimams, geriau pasikonsultuoti su gydytoju, o ne laukti, kada liga įsisenės ir nemalonių pojūčių tik daugės. Sindromą gydo gydytojas gastroenterologas arba gydytojas dietologas.

Gydytojui darbą labai palengvinsite, jei stebėsite, kokio maisto suvalgius ar po kokių psichologinių veiksnių padažnėja negalavimai, kaip dažnai jie pasireiškia, kokie simptomai kamuoja dažniausiai ir t. t. Kartais vizito metu aptinkamos sunkesnės žarnyno trakto ligos – specialistai gali padėti užbėgti joms už akių bei išvengti pavojingesnių susirgimų.

Labai dažnai žmonės į žarnyno negalavimus ignoruoja, kai skausmas nėra didelis, ir kreipiasi tuomet, kai skausmai tampa panašūs į sąrėmius, tad nedelskite.