Dažnai girdime klausimą: kaip vis dėlto reikia maitintis, kas ta racionali mityba, ką daryti, kad suliesėčiau ir t.t.
Suprantama, į tokius klausimus nelengva atsakyti vienu sakiniu. Bet mes atsakome: suaugusiam žmogui per parą vidutiniškai reikia 400 g angliavandenių, 60 g baltymų, 40 g riebalų, mineralinių medžiagų bei vitaminų.
O kaip atsakyti į klausimą: ar galima, ar reikia gerti vandenį? Atsakymas paprastas: gerkite tiek, kiek norite. Tačiau panagrinėkime šį klausimą iš esmės. Natūraliame vandenyje (H2O) visada būna ištirpusių įvairių neorganinių ir organinių junginių. Todėl, sakysime, žmogaus aklimatizacija (mūsų klimato juostoje) pirmiausia yra susijusi su šios vietovės vandeniu. Paprastai praeina kelios dienos, kol žmogus, atvykęs gydytis į sanatoriją arba poilsiauti, pripranta prie klimato, vandens ir maisto.
Vanduo sudaro apie 75 proc. suaugusio žmogaus kūno svorio, o naujagimio — 90 proc. Vadinasi, vyras, sveriantis 75 kg, turi apie 45 kg vandens. 5 proc. šio kiekio sudaro plazma, 15 proc. sukaupta tarp ląstelių, pirmiausia limfoje, 50 proc. skysčio teka pačiose ląstelėse. Kraujo apytakos ciklui užtenka vienos minutės. Kartu su krauju teka limfa, įsiurbiamos bei išskiriamos virškinimo sultys ir t.t. Vadinasi, mūsų organizmas negali gyventi be vandens (vidutinio klimato juostoje žmonės be maisto gali gyventi apie mėnesį, be vandens —daugiausia 7—10 dienų).
Vandens reikšmė organizmui be galo svarbi ir labai įvairi. Jo dėka tolygiai pasiskirsto bei pasišalina šiluma; litrui vandens išgarinti sunaudojamos 585 kalorijos. Nepakankamai vartojant vandens, sunkiau pasišalina medžiagų apykaitos skilimo produktai (šlapime aptinkama smėlio ir kitokių nuosėdų).
Taigi keletas žodžių apie mūsų kasdieninę duoną. Tą, kurią valgome pusryčiams, priešpiečiams ir pan. Pavyzdžiu imsime pusę didelės riekės duonos, sveriančios apie 20 g ir pateptos 5 g sviesto arba margarino. Tokia pusriekė prilygsta 90 kalorijų (20 g pyrago —105 kalorijos), 5 g sviesto, prisiminkime, duoda 40 kalorijų, o 2,5 g margarino — apie 20 kalorijų. Jeigu riebalų užtepsime tik vos vos, su kiekviena pusrieke sutaupysime 20—30 kalorijų. Duonos riekutę, valgomą su kepenėlėmis, paštetu, liesu kumpiu, dešra ir t. t., galime tepti tik „simboliškai”, užpildydami vien „akutes”. Pagaliau galima apsieiti ir visai, be sviesto. Kad būtų lengviau praryti, uždėkite nekaloringų, bet vitaminingų, sveikų ir skanių priedų: agurko, pomidoro, salotų, kartenės ir t. t. Tarp kitko, kartenė turi labai, daug įvairių mineralinių medžiagų, apsaugo nuo slogos ir net ją gydo. Su duona labai skanu svogūnų laiškai, petražolės, krapai.
Vakarų šalyse labai populiarūs „Svorio stebėtojų” (“
Mineralinės medžiagos sudaro apie 4 proc. suaugusio žmogaus kūno svorio. Daugiau kaip pusė šio kiekio — tai kaulų, dantų, nagų ir minkštųjų audinių statybinė medžiaga. Likusi dalis yra kraujyje ir kituose skysčiuose. Beveik visi pirminiai elementai mūsų organizme sudaro tam tikrus junginius. Daugelio jų randama labai mažai, todėl jie vadinami mikroelementais (pavyzdžiui, cinkas, silicis, fluoras ir kt.). Mineralinės medžiagos reguliuoja daugelį procesų: virškinimą, medžiagų apykaitą ir jų įsisavinimą. Žodžiu, be jų organizmas negalėtų gyventi ir dirbti.
Ar žinote, kodėl vieni žmonės valgydami daug baltymingo maisto jaučiasi kuo puikiausiai, o kitiems jis gali netgi sukelti įvairių negalavimų? Kodėl vieni lieknėja sparčiai, o kitiems tik vargais negalais pavyksta numesti šiek tiek svorio? Pasirodo, dėl visko kalta mūsų kraujo grupė! Mokslininkai tikina: jei paisysite savo kraujo grupės, ilgiau gyvensite ir būsite sveikesni.
Jogos dieta skirta atrasti idealų kūno svorį, pasiekti emocinį bei dvasinį balansą bei pakeisti jūsų požiūrį į maistą. Tai atskira jogos atšaka kitaip dar vadinama Anna Joga ir tai nėra dieta, skaičiuojanti kalorijų kiekį kiekviename produkte ar sudaranti sudėtingas dietos programas.
